Pamatų montavimas ir parinkimas

Prieš montuojant pamatus, reikia tinkamai paruošti pagrindą. At­sitiktinai per giliai iškastos atskiros vietos turi būti užpilamos tokiu pat gruntu, sutankinant jį iki natūralaus tankumo. Jeigu vietinio grunto esamomis sąlygomis neįmanoma sutankinti iki natūralaus tankumo, tai per giliai .iškastos vietos užpilamos smėliu, žvyru .arba skalda ir gerai suplūkiamos. Ypatingais atvejais per giliai iškastos vietos užpildomos liesu betonu.

Kad blokai lygiau atsiremtų, ant išlyginto pagrindo supilamas 10 cm storio stambaus smėlio sluoksnis (jeigu pagrindo gruntas ne iš smėlio). Prieš pilant smėlį, kartu su techninės priežiūros bei pro­jektuotojų atstovu reikia patikrinti pamatų duobės ir tranšėjų iškasi-mo gylį, apžiūrėti visą pagrindą ir surašyti paslėptu darbų aktą, ar ge­rai pagrindas paruoštas, ar atitinka nurodytą projekte. Įrengiant pa­matus aukštiems pastatams (9—28 aukštų), reikia pagrindą tikrinti ypatingai kruopščiai, dalyvaujant projekto konstruktoriui.

Jeigu gruntas silpnas ir šlapias, rekomenduojama po pamatais į pagrindą įplūkti skaldos sluoksnį ir ant jo supilti smėlio. Smėlį rei­kia supilti vienodo storio sluoksniu ir sutankinti. Tuo tikslu projekti­niame gylyje pagal nivelyrą ant briaunos pastatomos apiplautos len­tos ir sulig jų viršumi lygiu tašeliu nubraukiamas smėlis. Tankinama specialiais vibratoriais arba rankiniu būdu.

Po lizdiniais pamatais dažnai daromas paruošiamasis skaldos ar­ba betono sluoksnis. Kad pamatas geriau atsiremtų ir „nepakibtų”, paruošiamasis sluoksnis padaromas 30 cm platesnis ir ilgesnis už liz-dinio pamato padą.

  • Pamatų blokų vietos ant paruošto pagrindo nužymimos šia tvarka:

1)   pirmiausia patikrinama, ar nesuardytas nužymėjimo aptvaras ir ar neišjudinti pastato ašių ženklai;

2)   nuo užtemptos ant nužymėjimo aptvaro ašinės vielos 2 nulei­džiamas svambalas (9.1 pav.). Ant duobės pagrindo rulete atma­tuojamas projektinis atstumas nuo svambalo iki išorinio pamato pa-dinio bloko krašto ir įkalamas metalinis strypas 4 (arba medinis kuo­liukas);

3)   antras strypas tokiu pat būdu įkalamas tos pačios ašies tęsi­nyje už 15—20 metrų nuo pirmojo;

4)  tarp įkaltų strypų ištempiama tiesyklė (plona virvelė arba vie­la). Tiesyklė turi būti  ištempta taip, kad montuojant nesiliestų su pamatų blokais  (tarpas turi būti 3—5 mm). Pagal tiesyklę statomi pamatų padiniai blokai.

Lizdiniam pamatui ant pamatų duobės pagrindo nužymimi trys jo kampai. Turint teodolitą, pamatų blokų vietų duobėje galima ne­nužymėti. Teodolitas statomas ant atitinkamos ašies (9.1 pav.), o jo žiūronas nuvizuojamas j tolimesnį tos ašies tašką (ant aptvaro įkal­tą vinį, dažais pažymėtą brūkšnį ar kitą žymę). Montuojamas blokas šiuo atveju turi būti statomas taip, kad, žiūrint pro teodolito žiūroną,, bloko išilginės ašies žymės sutaptų su žiūrono vertikaliu siūleliu. Jei ašių žymės nesutampa su siūleliu, tai pamatų blokas patraukiamas taip, kad sutaptų.

Prieš stropuojant bloką, ant jo reikia pažymėti ašis. Jos sužymi­mos ant kampinių ir gairinių blokų, ir ant kiekvieno lizdinio pamato bloko. Pamatų blokai stropuojami už kilpų dvišakiu arba keturšakiu stropu arba traversa. Blokus užkabina stropų prikabinėto jas, o pa­matų duobėje juos priima du montuotojai 0,2—0,3 m virš pastatymo vietos. Montuoti pradedama nuo pastato kampo, tiksliai pastatant pirmiausia kampinius ir kas 15—20 m gairinius blokus. Pastatyto bloko ašies žymės arba kraštas turi sutapti su nu­žymėta ant pagrindo ašimi arba tiesykle.